Užsisėdėjus prieš šią drobę lanko jausmas, it prieš mus langas, už kurio giedra rugpjūčio naktis. Plati erdvė, kurioje pasiklydo nerūpestingi žvilgsniai, tų kurie keliauja ne kūnu, o mintimis. Kosmosas saugo mūsų paslaptis, svajones ir norus. Ten sklando neišspręsti klausimai ar dar nesulaukti atsakymai. Neriant gilyn chaosas mainosi į struktūras. Tarp šių, randasi erdvė, kurioje atsidūrus pameti savo kelionės pradžią. Aplanko ramybė ir vienumo pasaulyje jausmas. Tiesiog esi. Ši paroda (paveikslų ciklas), tai vienos drobės istorija. Trajektorijos yra sprendimų žemėlapis, kuriuo autorius mėgina per darbą išspręsti žodžiais nenusakomą problemą. Kažkada tuščia buvusi drobė, sluoksnis po sluoksnio tampa labirintu. Tuom veikiau byloja apie bendrą būseną judant pasirinktomis trajektorijomis, negu galutinio taško paiešką. Pati drobė yra ieškojimo bei mąstymo išraiška. Tuo pačiu žmogaus ir medžiagos susidūrimo liudijimas. Tikrasis kūrinio formatas yra aštuoniolika kvadratinių metrų (3x6m). Tai buvo spontaniškas pasirinkimas, kuris įpareigojo mėnesiams nuoseklaus darbo. Ankščiau, paklaustas apie šią drobę – atsakydavau, jog tai didžiulė desperacija. Dabar kūrinys simbolizuoja discipliną ir ramybę, kurią atradau savyje kas dieną lankydamas darbą ir jame palikdamas po dalelę savęs. Galiausia šio prabėgusio laiko žemėlapis tęsia savo gyvenimą ant sienų ir mūsų mintyse.